ŠILDYMO SISTEMŲ ŠVARĄ UŽTIKRINANTYS SPRENDIMAI

zeparo1Ne iki galo įkaistantys radiatoriai, bet visada maksimalios sąskaitos – vartotojai dėl to dažnai skuba kaltinti kaimynus, neva išbalansavusius daugiabučio namo sistemą savavališkai sumontuotais šildymo įrenginiais. Sykiu visada kaltina ir šilumos tiekėjus. Vis dėlto bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktorius Liutauras Rimkūnas siūlo neskubėti ieškoti kaltųjų ir pirmiausia patikrinti, ar vamzdynuose nėra susidariusių oro kamščių, ar nėra susikaupę purvo.

Pasak L. Rimkūno, viena įtikimiausių problemų, kodėl tinkamai neįkaista radiatoriai – oro kamščiai. Oras veikia kaip izoliatorius, o ten, kur yra oro burbulų, atitinkamai nėra vandens, taigi sulėtėja ir šilumos mainai. Oro burbulų gali prikibti prie radiatorių vidaus sienelių, dėl to gali sumažėti skleidžiamos šilumos kiekis, o dėl didelių oro sankaupų sistemos viršuje ir šildymo prietaisuose gali sumažėti ar net sustoti vandens cirkuliacija. Pasak šildymo sistemų specialisto L. Rimkūno, oro kamščių šildymo sistemoje atsiranda dėl daugelio priežasčių: vandenyje ištirpusių dujų, oro, likusio sistemoje jos pirminio užpildymo metu, nesandarių ir nekokybiškų išsiplėtimo indų, difuzijos bei oro įsiurbimo dėl vakuumo susidarymo. Nemažai oro į sistemą patenka kaskart, kai sistema sustabdoma ir atliekami jos remonto darbai. Apskaičiuota, kad dėl oro kamščių šilumos perdavimas gali sumažėti iki 80 proc. Vartotojai patvirtins, kad ne visada pavyksta iš pirmo karto pašalinti orą iš radiatorių, užpildant sistemą šildymo sezono pradžioje. Šildymo sistemos vamzdynuose tekant vandens srautui neretai girdėti įkyrūs pašaliniai garsai, o viršutinių aukštų radiatoriuose – gurgėjimas. Tinkamai nepašalinus oro, gresia nepageidaujami padariniai: šildymo sistemos išbalansavimas, nepakankamas patalpų šildymas ir didesnis šilumos energijos eikvojimas bandant pasiekti pageidaujamą patalpų temperatūrą. „IMI Hydronic Engineering“ specialistas L. Rimkūnas atkreipė dėmesį, kad dažnas oro išleidimas iš sistemos reiškia, kad ji nuolatos turi būti papildoma vandeniu, kitaip sistemoje sumažės statinis slėgis. Todėl labai svarbu, kad automatizuota papildymo sistema veiktų patikimai. Dažniausia siurblių ir ventilių veikimo trikdžių priežastis – vamzdynuose susikaupusios nuosėdos arba rūdys. Šie junginiai vamzdynuose nepageidaujami taip pat, kaip ir oras, mat dėl to pastate gali drastiškai sumažėti šilto vandens, tai yra šilumos, cirkuliacija. Nuosėdos ir purvas ima kauptis dėl korozijos, kuri vandenyje prasideda metalui – geležiai ar plienui – reaguojant su deguonimi (oras – dujų mišinys, susidedantis iš 78,3 proc. azoto, 20,9 proc. deguonies, 0,03 proc. anglies dvideginio, 0,94 proc. argono, taip pat yra nedidelis kiekis vandenilio, helio,neono ir kitų dujų). Vienos dalelės keliauja drauge su vandens srautu, kitos greitai nusėda sistemoje. Perpjovę tinkamai neprižiūrimos šildymo sistemos vamzdį matytume šiurkštesnį jo paviršių ir mažesnį vidaus skersmenį. Ignoruojant šią problemą, aiškino L. Rimkūnas, kyla tų pačių problemų, kaip ir netinkamai šalinant orą: šildymo sistemos išbalansavimas, iki reikiamos nepakylanti patalpų temperatūra ir didesnis sunaudojamos šilumos kiekis. Kiekvienas nuosėdų (korozijos elementų) milimetras, susidarantis šilumokaičiuose ar šildymo ir šaldymo prietaisuose, jų efektyvumą sumažina ~9 proc. Šiuo atveju daugiau energijos eikvoja ir siurbliai, gali net tekti juos keisti galingesniais. Skaičiai kelia šoką: dėl korozijos ir purvo sankaupų siurblio sunaudojama energija gali padidėti iki 35 proc. pirmaisiais metais ir iki 120 ar daugiau proc. praėjus 50 metų.

Oro (dujų) ir purvo šalinimas šildymo ir vėsinimo sistemose

purvo_salinimas_sildymo_sistemoseKą daryti, kad sistemos būtų švarios? Kiek energijos išnaudojama nekreipiant į tai dėmesio? Jau projektuojant sistemas, būtina apsvarstyti ir priimti racionalius slėgio kontrolės bei dujų šalinimo sprendimus. Susidariusios nuosėdos ir purvas galėtų būti pašalinami praplaunant šilumos sistemą. Bet problema yra tai, kad šį darbą šilumos tinklus prižiūrinčios įmonės atlieka per retai ir atsainiai. Įprastai tai daroma kas dvejus ar ketverius metus, o patirtis rodo, kad energijos nuostolius generuojančių nuosėdų sankaupų gali susidaryti vos po metų eksploatavimo. Bendrovė „IMI Hydronic Engineering“ siūlo sprendimus, kurie leidžia ir visiškai išspręsti oro bei nuosėdų susidarymo problemas, ir nepriklausyti nuo konservatyvių šildymo sistemos pri- žiūrėtojų planų, pagaliau – sumažinti išlaidas už jų teikiamas paslaugas. Sistemoje sumontavus automatinę oro šalinimo įrangą, oro (dujų) ir nuosėdų šalinimo prietaisus, užtikrinamas netrikdomas vandeninių šildymo, saulės kolektorinių ir šaldymo sistemų veikimas. Specialūs įtaisai – automatiniai oro ir purvo atskirtuvai – padeda išvengti triukšmo, kurį sukelia vandens srautai, gurguliavimas radiatoriuose, šildymo ir šaldymo efektyvumo mažėjimo, armatūros, vožtuvų už- sikimšimo, siurblių gedimo. „Jeigu pastate vykdoma dalinė šildymo sistemos renovacija, tai yra paliekami seni vamzdynai ir radiatoriai, būtina įrengti purvo, nuosėdų, rūdžių ir oro šalinimo prietaisus“, – pabrėžė bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktorius L. Rimkūnas. Kadangi nuosėdų gali susikaupti net per metus ar dvejus, jų ir oro šalinimo prietaisus primygtinai rekomenduojama naudoti ir naujose šildymo ar šaldymo sistemose. Taip garantuojama apsauga nuo problemų ateityje ir gerokai pailginamas atskirų sistemos elementų eksploatavimo laikas. Automatiniai oro šalinimo prietaisai, sumontuoti aukščiausiose sistemos vietose, automatiškai pa- šalina vadinamąsias oro kišenes. Kai vanduo iš sistemos išleidžiamas, automatiniai oro šalinimo prietaisai įleidžia orą, kad vanduo galėtų laisvai ištekėti. Atkreiptinas dėmesys, kad automatiniai oro šalinimo prietaisai efektyviai veikia tik tada, kai sistemoje nevyksta cirkuliacija, t. y. kai siurbliai išjungti. Automatiniai oro ir purvo (nuosėdų) atskirtuvai gali būti ir atskiri produktai, ir kombinuotieji. Atskyrimo procesą atlieka mentelės, išdėstytos spirale (tai vadinama helisoidiniu atskyrimu). Jos surenka ir atskiria netgi mažiausius mikroburbulus ir (arba) purvo daleles nejudančioje korpuso zonoje. Tokie įrenginiai gali būti sumontuojami bet kuriame šilumos punkte – vamzdis tiesiog prapjaunamas, ir, pavyzdžiui, įmontuojamas purvo atskirtuvas. Oro mikroburbulai surenkami iš vandens ir mentelėmis, išdėstytomis spirale, nukreipiami į viršų. Oro šalinimo mechanizmas surinktą orą automatiškai pašalina iš sistemos. Sistemose, kuriose temperatūra pakeliama iki 110°C, bendrovė „IMI Hydronic Engineering“ siūlo naudoti standartinius oro atskirtuvus „Zeparo“. Esant aukštesnei temperatūrai (iki 160°C), reikia naudoti saulės sistemoms skirtus modelius. Purvo dalelės nuolatos nukreipiamos žemyn ir reguliariai išleidžiamos su srautu. Specialistai teigia, kad purvo atskirtuvai, kitaip nei filtrai, iš vandens gali pašalinti net smulkias purvo daleles. Purvo atskirtuvą rekomenduojama montuoti šilumos punkte, geriausia – prieš šilumokaitį ant grįžtamosios linijos. Jei siurblys įrengtas grįž- tamojoje linijoje, montuoti reikia prieš siurblį, kad ir jis būtų apsaugotas nuo elementų, sukeliančių koroziją, patekimo. Tam, kad būtų geriau surenkamas sistemoje susidarantis magnetitas (deguonimi persotintos rūdys), rekomenduojama naudoti magnetinę šerdį. Svarbu! Naudojant oro ir purvo (nuosėdų) šalinimo įrangą, šildymo ir šaldymo sistemos tinkamai subalansuojamos, jos dirba ekonomiš- kiau ir našiau, sistemos įrenginiai tampa ilgaamžiškesni.