ŠILDYMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS. AR TIKRAI EFEKTYVIAI TAI DAROME?

taEnergijos naudojimo efektyvumo klausimai jau daugelį metų – pasaulinė problema. „Visi supranta, kad turime ką nors daryti, norėdami mažinti energijos naudojimą ir taip stabdyti klimato kaitą. Kompanija „IMI Hydronic Engineering“ – viena tų, kurios gali didžiuotis siūlančios ir įgyvendinančios konkrečius sprendimus šildymo sistemoms, padedančius taupyti energiją“, – sakė bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktorius Liutauras Rimkūnas.

Jis įsitikinęs – labai nedaugelis žino, kad 40 proc. pasaulio energijos sunaudojama pastatuose. Ir tai dar ne viskas – bent 50 proc. čia išeikvojamos energijos praryja inžinerinės šildymo sistemos. „Taigi šildymo sistemos išeikvoja iki 20 proc. visos pasaulio mastu sunaudojamos energijos. Tai pakankama priežastis įvertinti, ar tikrai efektyviai eksploatuojame šildymo sistemas, net jei nekreiptume dėmesio į kylančias energijos kainas“, – komentavo L. Rimkūnas. Lietuvoje šiandien daugiausia kalbama apie tai, kad pastatų energijos sąnaudas galima smarkiai sumažinti gerinant pastato infrastruktūrą – apšiltinant konstrukcijas. Tačiau tam reikia labai didelių investicijų, ir laukia ilgas atsipirkimo laikas. Teisingai pertvarkius šildymo sistemas, pasiekiamas labai artimas namo „su kailiniais“ energijos taupymo rezultatas ir gaunama greita investicijų grąža. „Poveikis yra tiesioginis ir esminis. Optimizuojant šildymo sistemas, energijos sąnaudas vidutiniškai galima sumažinti iki 30 proc.“, – užtikrino L. Rimkūnas. Bendrovė „IMI Hydronic Engineering“ siūlo pertvarkyti esamas šildymo sistemas, naujais pakeisti neteisingai veikiančius elementus ar tiesiog deramai sureguliuoti sistemas. Be to, atsižvelgiant į augančius patalpų mikroklimato reikalavimus, pagerinti reguliavimo kokybės ir komforto (temperatūros, drėgmės, triukšmo slopinimo ir t. t.) lygį. Svarbiausia, atkreipė dėmesį „IMI Hydronic Engineering“ specialistas, šildymo sistemą reikia parengti eksploatuoti taip, kad vartotojams nebekiltų minčių tvarkytis savarankiškai: „Žmonėms galima aiškinti, kaip reikia eksploatuoti šildymo sistemą, bet jeigu ji neužtikrina komforto sąlygų, jie mėgina ją reguliuoti savaip.“ Ir tai dažnai sukelia neįsivaizduojamų temperatūros svyravimų – patalpų perkaitinimą ar per didelį atvėsinimą, o tai reiškia nereikalingą energijos švaistymą. Tik teisingai suprojektavus, sumontavus ir suderinus šildymo sistemą, nereikės pašalinio žmonių įsikišimo, ir tik taip įmanoma smarkiai pagerinti pastato energijos naudojimo lygį. FAKTAI: Jei šildymo sistemose patalpų temperatūra būna bent 1°C didesnė už nustatytąją ar priimtą projekte, tai energijos sąnaudos išauga nuo 6 iki 11 proc., palyginti su metiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu. O jeigu šildomose patalpose temperatūra būna jau 2°C didesnė, negu numatyta projekte ar norima palaikyti, tai šildymo sistemos energijos sąnaudos gali padidėti ir iki 22 proc., palyginti su metiniu pastato sunaudojamos energijos kiekiu (beveik PVM dydis!). Nedaugelis žmonių jaučia ±1°C temperatūros pokyčius, taigi… Kokybiškas sistemų balansavimas itin aktualus ne tik gyvenamuosiuose pastatuose, bet ir gamyklose ar komerciniuose objektuose, kuriuose įrengtos šaldymo (vėsinimo) sistemos:
• Kuo žemesnės temperatūros vanduo grįžta į šalčio gamybos įrenginį, tuo didesnę įtaką tai turi šaldymo agregato darbo efektyvumo koeficientui (COP) – jis gali sumažėti vidutiniškai iki 15 proc.
• Teisingai subalansavus sistemas, siurblių išeikvojamą elektros energijos kiekį galima sumažinti iki 40 proc.
• Kiekviena papildoma valanda, šildymo ar vėsinimo sistemą paleidžiant anksčiau nei būtina, visos ŠVOK sistemos sunaudojamos energijos kiekį padidina 1,5 proc.
„Galima teigti, kad siurblių sunaudojamos energijos kaina proporcinga siurblio galingumui, įvertinus šildymo sistemos srautą ir siurblio sukuriamą slėgį. Nesubalansuotose šildymo sistemose bendras srautas paprastai būna per didelis – taip siekiama išspręsti dėl ydingų projektų ar nekokybiškų montavimo ir paleidimo derinimo darbų blogai šylančių (ar vėsinamų) patalpų problemą“, – aiškino pašnekovas. Už neteisingą eksploataciją, deja, dažnai būna atsakingi inžinerines sistemas prižiūrintys nepakankamai kvalifikuoti, tačiau gerai save vertinantys specialistai. Atrodo keista, tačiau Lietuvos statistika rodo, kad gana įprasta, jog srautas šildymo sistemose yra apie 50 proc. didesnis, negu to reikėtų įvertinus šildymo sistemų duomenis ar projektinius skaičiavimus“, – sakė L. Rimkūnas. Teisingai subalansavus šildymo sistemas visada yra galimybė nustatyti teisingą, tai yra minimalų reikalingą, elektroninio siurblio darbo greitį arba seno tipo siurblius perjungti dirbti mažesniu greičiu – dėl to sumažėtų siurblių sunaudojamos energijos kiekis. Statistika liudija, kad siurbliai dažniausiai parenkami mažiausiai su 10 proc. rezervu. „Pagalvokite, kiek energijos išeikvojama, jei projektuotojas dėl „ramaus miego“ faktoriaus skaičiuodamas siurblio galingumą prideda 20 proc., montuotojas, prisiminęs, kad kadaise dirbant su tuo projektuotoju pritrūko siurblio galingumo, rezervui prideda dar tiek pat… O juk siurblio galingumo „montuotojui“ pritrūko dėl to, kad eksploatuojamos tinkamai nesubalansuotos šildymo sistemos, – pabrėžė bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ technikos direktorius. – Kai tai padaroma, paaiškėja, kad siurblio galingumas gerokai didesnis, negu šildymo sistemai reikia.“ Atsižvelgiant į tai, kad daugelyje šildymo sistemų bendras srautas yra apie 30 proc. didesnis, negu reikalinga pagal skaičiavimus, o siurbliai bent 10 proc. galingesni negu būtina, teisingai subalansavus sistemas (pagal metodikas, standartas LST EN 14336) siurblių elektros energijos naudojimą galima sumažinti iki 40 proc. (tyrimas atliktas Prancūzijos ŠVOK mokslinių tyrimų ir mokymo centre „Costic“). Užtikrinti komfortą patalpose – palaikyti pastovią kambario temperatūrą nepriklausomai nuo kintančių aplinkos sąlygų – ir tuo pačiu sumažinti energijos naudojimą dažnai atrodo neįmanoma užduotis. Ypač jei patalpas šildo ar vėsina pastovaus srauto sistemos, kurios yra seno tipo, neekonomiškos – netaupančios energijos. Juk pastovaus srauto sistemose siurbliai VISĄ LAIKĄ dirba MAKSIMALIU GALINGUMU. „Pastovaus srauto sistemos nepakeičiamos atrodo tik tiems projektuotojams ir montuotojams, kurie skelbia dirbantys pagal „patikrintus“ modelius, o išties tiesiog bijo imtis naujovių ir modernių sprendimų, – ironizavo L. Rimkūnas. – Blogai, kad taip klaidinami užsakovai, kurie pasikliauna jais kaip atestuotais specialistais.“ Šiuolaikinėmis tendencijomis besidomintys specialistai žino, kad patenkinti augančius komforto reikalavimus ir sumažinti energijos naudojimą gali padėti KINTAMO SRAUTO sistemos. Nors jų projektavimas, montavimas ir paleidimas yra sudėtingesnis, jos tikrai TAUPO ENERGIJĄ:
• Įrodyta, kad sistemą pertvarkius iš pastovaus srauto į kintamo ir teisingai subalansavus siurblio sunaudojamos energijos taupymas gali siekti 43 proc.

Bendrovės „IMI Hydronic Engineering“ specialistų optimizuotos ŠVOK sistemos:
• „Hammarplast Consumer“ gamykla, Švedija – siurblio galingumas sumažintas 61 proc.
• Minas Gerais miesto savivaldybės pastatas, Brazilija – siurblio galingumas sumažintas 21 proc.
• „Pfizer“ gamykla, Prancūzija – siurblio galingumas sumažintas 31 proc.
Tampa įmanoma teisingai suderinti srautus tarp sistemos gamybos ir vartotojo dalių. Galima suprojektuoti sistemas įvertinant nevienalaikiškumo faktorių (ang. diversity factor). Pasiekiama, kad temperatūra grįžtamosiose šildymo sistemų linijose būtų kuo mažesnė, o šaldymo (vėsinimo) – kuo aukštesnė. Nuo to ir priklauso šilumos bei šalčio gamybos agregatų efektyvumas ir energijos sąnaudos. „Kintamo srauto sistemų efektyvumas toks didelis, kad senos pastovaus srauto sistemos visame pasaulyje jau pertvarkomos į kintamo debito. Solidūs gamintojai net šilumos ir šalčio gamybos įrenginius kuria tokius, kad šie būtų pritaikyti dirbti kintamo srauto sistemose“, – pasakojo L. Rimkūnas. Nenuostabu – teisinės normos Europoje atspindi ypatingą dėmesį globaliniam atšilimui ir klimato kaitai. Jau šiandien projektuojamų statinių sistemos turi optimaliai taupyti energiją ir šiuos ypatumus išlaikyti visą eksploatavimo laiką. Daugiau kaip 70 proc. esamų gyvenamųjų pastatų Lietuvoje buvo pastatyti iki 1979 metų, 80 proc. jų bus eksploatuojami iki 2050 metų. 90 proc. visų šildymo sistemų nėra optimaliai suderintos, taigi išlieka didelis potencialas taupyti energiją rekonstruojant ar pertvarkant ir teisingai sureguliuojant vandens ŠVOK sistemas. „IMI Hydronic Engineering“ šiam tikslui įgyvendinti sukūrė novatoriškus specialios konstrukcijos vožtuvus su analogų neturinčia automatinio srauto reguliavimo (ASR) funkcija.